Mėnesinės

Mėnesinės (menstruacinis ciklas)

Kodėl jos būna?

Mėnesinės, dar vadinamos menstruacijomis, prasideda, kai mergina pasiekia tam tikrą lytinio brendimo stadiją. Tai normalus brandos reiškinys.

Mėnesinės prasideda, kai organizme hormonų estrogenų ir progestinų kiekis pasiekia tokį lygį, kai kiaušidėse subrandinamas ir išsilaisvina kiaušinėlis. Ši moteriška lytinė ląstelė palieka kiaušidę ir kiaušintakiu keliauja žemyn į gimdą.

Tuo tarpu gimda, ruošdamasi priimti kiaušinėlį, pasidengia storesniu gleivinės sluoksniu ir jos sienelės tampa panašios į kempinę. Jei po lytinių santykių spermatozoidas kiaušintakiuose sutinka ir apvaisina kiaušinėlį, šis prisitvirtina išvešėjusioje gimdos gleivinėje. Taip prasideda nėštumas.

Jei spermatozoidų nėra, kiaušinėlis tiesiog nukeliauja į gimdą neapvaisintas. Neįvykus pastojimui, sustorėjusios gleivinės audiniai ir susikaupęs kraujas gimdoje būna nebereikalingi, todėl viskas pasišalina per makštį. Tai vadinama menstruaciniu kraujavimu arba tiesiog mėnesinėmis.

Menstruacinis ciklas vyksta kas mėnesį, kol kiaušidės liaujasi brandinti kiaušinėlį. Tai paprastai įvyksta moteriai sulaukus 50–60 metų. Laikas, kai įvyksta paskutinės mėnesinės, vadinamas moters menopauze. Per gyvenimą moterims būna apie 500 mėnesinių.1

Kada prasideda mėnesinės?

Nėra nustatyto amžiaus, kada turi prasidėti pirmosios mėnesinės. Lietuvoje mergaitėms pirmosios mėnesinės paprastai prasideda tada, kai jos sulaukia 12–13 metų, kitoms – vėliau.

Ciklo trukmė taip pat skiriasi. Kai kurioms merginoms jis tęsiasi ilgiau nei 28 dienas, kitoms – trumpiau. Kai kurių moterų mėnesinių ciklas būna labai reguliarus, kitų – ne, pavyzdžiui, vieną mėnesį mėnesinės gali būti du kartus, o kitą mėnesį – nė karto.

Kraujavimo per mėnesines trukmė tai pat skiriasi. Vienos moterys kraujuoja tik 3 ar 4 dienas, kitos – visą savaitę. Netenkamo kraujo kiekis taip pat būna nevienodas: vienos moterys netenka daug kraujo, kitos – mažai. Vidutiniškai netenkama ne daugiau nei 80 ml kraujo.1

Kaip jausiuosi per mėnesines?

Per mėnesines kai kurios moterys patiria fizinių ir (arba) emocinių pokyčių. Labai dažnai per pirmąsias mėnesinių dienas kamuoja spazmai ir skausmai. Artėjant mėnesinėms gali varginti priešmenstruaciniai (PMS) negalavimai. Galite pajusti, kad tuo metu jūsų emocijos paaštrėja. Daugelis moterų būna nusiminusios, dirglios, piktos, daugiau nei paprastai verkia ar jaučia potraukį kokiam nors maistui. Tai susiję su hormonų pokyčiais ir yra normalu, bet gali varginti. Jeigu patiriate simptomų, panašių į aprašytuosius, reikėtų pasikalbėti su ginekologu.

Koks ciklas yra normalus?

Menstruacinį ciklą sudaro kelios fazės, kurias žinodama suprasite, kaip funkcionuoja moters organizmas. Įsivaizduokite, kad menstruacinį ciklą sudaro keturios fazės:

1. Mėnesinės – fazė, kurios metu moteris kraujuoja. Diena, kai prasideda kraujavimas, laikoma pirmąja ciklo diena.
2. Priešovuliacinė (folikulinė) fazė – kūnas ruošiasi ovuliacijai, t. y. kiaušinėlio išsiskyrimui. Organizmas gamina daugiau estrogenų, todėl išveša gimdos gleivinė. Priešovuliacinės fazės trukmė gali skirtis priklausomai nuo moters, be to, skirtingais mėnesiais ji gali trukti nevienodai.
3. Ovuliacija dažniausiai įvyksta ciklo viduryje. Šioje fazėje moters kiaušidės išlaisvina kiaušinėlį. Tai laikotarpis, kai moteris yra vaisingiausia. Jei moteris nevartoja sudėtinių kontraceptinių tablečių, vykstant ovuliacijai, tikimybė pastoti yra didžiausia.
4. Poovuliacinė (liuteininė) fazė yra paskutinė fazė prieš kitas mėnesines. Ji tęsiasi 14 dienų ir užbaigia ciklą. Moteriai prasideda mėnesinės ir naujas ciklas.

Daugiau informacijos:
http://www.menstruation.com.au »
http://resources.schoolscience.co.uk »
http://www.kidshealth.org »

1. NetDoctor. The Menstrual Cycle.

printerisõbralik versioon esita küsimus